Uždravis Benjaminas
Uždravis Benjaminas (1933 m. lapkričio 9 d. Meškinės k., Šakių vls., Šakių apskr. – 1973 m. lapkričio 13 d. Kaišiadoryse, palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – žurnalistas, fotografas, Kaišiadorių rajoninio laikraščio redaktorius.
Mokėsi Jurbarko vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1953 m. 1953–1958 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958 m. sausio 5 d. Vilniuje vedė mokyklos laikų draugę Anelę Grigaitytę. Baigęs Vilniaus universitetą (1958 m.) dirbo „Lietuvos geležinkelininko“ redakcijoje fotokorespondentu. 1959 m. kartu su žmona persikėlė į Kaišiadoris, dirbo rajono laikraščio literatūros darbuotoju, atsakinguoju sekretoriumi, skyriaus vedėju. 1968–1973 m. Kaišiadorių rajoninio laikraščio „Į komunizmą“ redaktorius. Domėjosi kraštotyra, kurį laiką buvo kraštotyros draugijos rajono tarybos pirmininko pavaduotoju. Keletą metų vadovavo rajono medžiotojams, buvo žvejų draugijos narys.
Su žmona Anele 1967 m. Kaišiadoryse susilaukė dukros Daivos.
Mirė 1973 m. lapkričio 13 d. Palaidotas Kaišiadorių kapinėse.
Asmenybės bruožai
Jau vidurinėje mokykloje pasireiškė Benjamino Uždravio polinkis į literatūrą, menus, kraštotyrą. Jis priklausė literatų būreliui, kūrė eiles. Buvo aktyvus užklasinėje veikloje: sportavo, pasirodydavo mokykliniuose vaidinimuose, dainavo mokyklos chore, dalyvaudavo dainų šventėse Vilniuje. Nuo ankstyvos jaunystės labai mėgo gamtą, keliones.
B. Uždravis buvo pilietiškai aktyvus. Studijuodamas Vilniaus universitete su studijų draugais Juozu Tumeliu, Tomu Venclova ir kitais lankydavosi Rasų kapinėse, kur prie M. K. Čiurlionio kapo deklamuodavo eiles. Dėl šios tuo metu draudžiamos veiklos buvo persekiotas sovietinio saugumo ir vos nepašalintas iš universiteto.
Fotografija
B. Uždravis dar studijų Vilniaus universitete metu įsigijo fotoaparatą ir keliaudamas po Lietuvą fotografavo bažnyčias, įdomesnius pastatus, gamtos peizažus. Gausybėje jo padarytų fotonuotraukų ir fotonegatyvų užfiksuoti Vilnius, Kaunas, Pažaislis, Trakai, vėliau – Sovietų Sąjungos miestai, ir, žinoma, XX a. 7 deš. Kaišiadorys – besikeičiantys, besiplečiantys.
Literatūra
* Laurinavičius J. Kaišiadorių aidams – 50. Kaišiadorys, 1996.
* Kaišiadorių portretas: sovietmetis ir šiandiena (parodos katalogas / sudarė N. Adukonienė; tekstų autoriai V. Budvytis ir O. Lukoševičius). Kaišiadorys, 2014.
