Liesius Antanas
Liesius Antanas (1906 m. rugsėjo 24 d. Žasliuose – 1973 m. rugpjūčio 13 d. Vilniuje) – kunigas, Marijonų kongregacijos vienuolis, publicistas, politinis kalinys.
1906 m. rugsėjo 26 d. pakrikštytas Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje. Augo Paltininkų kaime (Žaslių valsč.). 1917–1922 m. mokėsi šiose pradžios mokyklose: Paltininkų, Žaslių ir Kaišiadorių. 1922 m. rudenį įstojo į Marijonų gimnaziją Marijampolėje, ją baigė 1929 m. Tų metų rudenį įstojo į Kauno metropolijos kunigų seminariją; aukštajį mokslą studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Teologijos skyriuje. Studijų laikotarpiu buvo globojamas gimtosios parapijos klebono kan. Mato Cijūnaičio. Kaune iš arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko priėmė visus aukštesniuosius šventimus. Kunigu įšventintas 1933 m. balandžio 1 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje. Tuomet kunigų šventimus priėmė ir kiti Kaišiadorių vyskupijos auklėtiniai: kankinys Zenonas Baužys, Petras Celiešius, Jonas Kamarauskas, Jonas Kazlauskas, Petras Liutkus, Petras Šiugžda (Alfonsas Baronas ir Juozapas Jaruševičius įšventinti vėliau – birželio 3 d.). Ši Teologijos skyriaus VII laida buvo gausiausia Kaišiadorių vyskupijos auklėtinių per visą prieškario laikotarpį.
Pirmąsias šv. Mišias kun. Antanas Liesius laikė Žasliuose. Jos aprašytos katalikiškos krypties savaitraštyje Ūkininkas:
„Tokios šventės Žasliai dar nematė.
Per atvelykį Žasliuose buvo nepaprasta diena: Šv. Jurgio atlaidai ir neopresbitero Ant. Liesiaus primicijos. Graži gotiška bažnytėlė buvo perpildyta. Dar labiau padidino šventės nuotaiką savo garbingu apsilankymu jo E. Kaišiadorių vysk. J. Kukta. Didžiulė minia parapijiečių, gausus būrys dvasininkijos džiaugėsi, kad dar vienas kilnus jaunuolis įžengė į Kristaus vynyno darbininkų eiles.
Vakare primicijanto tėviškėje buvo vaišės. Čia taip pat atsilankė Žiežmarių prel. Sužiedėlis, kapt. kun. Slavėnas, primicianto globėjas kan. M. Cijūnaitis, ats. gen. Liatukas su ponia, keletas kitų dvasininkų ir primicianto klasės draugai. Gerb. primicijantui tenka palinkėti, kad primicijų džiaugsmas jį lydėtų visą gyvenimą, dirbant kilnų ir aukštą savo pašaukimo darbą.“
Tų pačių 1933 m. vasarą pradėjo pastoracinį darbą Kaišiadorių vyskupijoje. Nuo 1933 m. liepos 18 d. iki 1934 m. gegužės 1 d. ėjo Stakliškių parapijos vikaro pareigas. Vėliau perkeltas į Molėtus taip pat vikaro ir vidurinės mokyklos kapeliono pareigoms. Vadovavo parapijos katalikiškoms organizacijoms. Katalikiškoje spaudoje įvertintas kaip „geras pamokslininkas ir gražiai sugebantis valdyti plunksną.“
1936 m. rugsėjį paliko Kaišiadorių vyskupiją ir įstojo į Marijonų vienuolyno noviciatą Marijampolėje. 1937 m. rugsėjo 8 d. priėmė pirmuosius vienuolio įžadus ir buvo paskirtas į Saldutiškį Kaišiadorių vyskupijoje. 1938 m. kovą paskirtas Marijampolės katalikų jaunimo organizacijų dvasiniu vadovu. Bendradarbiavo su marijonų savaitraščiu Šaltinis.
Lietuvą okupavus sovietams, tapo okupacinio režimo auka. Apie jo tragišką likimą rašoma išeivijoje išleistoje knygoje „Dabarties kankiniai“:
„Kai į partizanų eiles sovietų saugumas infiltravo provokatorius, vieną naktį pora tokių atėję pas kun. Liesių, pasisakę, kad esą partizanai ir paprašę kunigo ostijų ir vyno: jie turi miške kunigą, kuris partizanams norįs atlaikyti Mišias. Kun. Liesius jų prašymą patenkino. Bet kadangi valdžios griežto įsakymo kunigams apie pastebėtus partizanus tuojau pranešti policijai neįvykdė, tai buvo suimtas ir išvežtas į Sibirą. Grįžo 1956 m. visiškai pamišęs. Kiti kunigai bandė jį globoti, gydyti, bet pamišimas pasiekė tokį laipsnį, kad pabėgdavo į mišką, nuolat šaukdavo, jog jis mušamas, kankinamas. Turėjo būti patalpintas į pamišėlių ligoninę, kurioje tebebuvo dar ir 1971 m.“
Išeivijos katalikiškas kultūros, literatūros ir politikos periodinis leidinys Aidai 1973 m. pranešdamas apie kunigo mirtį rašė, kad kun. A. Liesius MIC „Dėl žiaurių kankinimų tapęs invalidu. [...] Paskutinį dešimtmetį išgulėjo ligoninėj. Tai viena ryškiųjų sovietinio teroro aukų.“
Marijonų vienuolijai priklausė ir 1912 m. gimęs bei 1939 m. įšventintas kunigas tuo pačiu vardu ir panašia pavarde – Antanas Liesis MIC, miręs 1991 m. Šis dvasininkas taip pat yra dirbęs Kaišiadorių vyskupijoje – Saldutiškyje, taip pat persekiotas dėl antsovietinės veiklos.
Parengė Artūras Zeleniakas
Šaltiniai
* Kauno metropolijos kunigų seminarijos rektoriaus prel. prof. dr. Jono Mačiulio-Maironio pranešimas Žaslių parapijos klebonui ir dekanui kan. Matui Cijūnaičiui, 1932 06 01, in: Žaslių parapijos archyvas.
* Kun. Antano Liesiaus anketa, in: Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvas.
Literatūra ir periodiai leidiniai
* „Įstojo į vienuolyną“, in: Šaltinis, Marijampolė: Marijonų kongregacija, 1936 09 12, Nr. 37 (1035), p. 454.
* Kun. Antanas Liesius MIC, „Darbininkas globoja bažnyčią“, in: Šaltinis, Marijampolė: Marijonų kongregacija, 1937 03 20, Nr. 12 (1062), p. 179.
* Matas Raišupis, Dabarties kankiniai, Čikaga: Krikščionis gyvenime, 1972, p. 81.
* „Mūsų buityje“, in: Aidai, Bruklinas: Tėvai Pranciškonai, 1973, Nr. 8, p. 379.
* „Naujas darbininkas“, in: Šaltinis, Marijampolė: Marijonų kongregacija, 1937 09 11, Nr. 37 (1087), p. 588.
* „Tokios šventės Žasliai dar nematė“, in: Ūkininkas, Kaunas, 1933 05 05, Nr. 18 (624), p. 4.
Elektroniniai ištekliai
* Lietuvių katalikų dvasininkų istorinė duomenų bazė: http://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=11044
