Onaitis Vytautas
Onaitis Vytautas (1939 m. lapkričio 28 d. Žiežmariuose - 1968 m. liepos 21 d. Liubercuose, Maskvos sr., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) - poetas.
Kūdikystę ir ankstyvą vaikystę praleido Vilniuje ir Kaune. 1944-1946 m. jo mama Aurelija Onaitienė dirbo Kruonio mokyklos Ginteikiškių komplekto mokytoja, jis tuo metu mokėsi šioje mokykloje. Mokėsi Kauno VII vidurinėje mokykloje, paskui Kauno I-oje darbo jaunimo mokykloje. 1957 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, iš kurios netrukus buvo pasiųstas į Maskvos miškų technikos institutą (miestų želdinimo specialybę). 1962 m. vasarą, gavęs miškų ūkio inžinieriaus diplomą, grįžo į Lietuvą, projektavo automobilių kelių želdinius. 1965 m. pradžioje vėl išvyko į Maskvą, vedė, dirbo miesto žalumynų projektuotoju, ruošėsi stoti į aspirantūrą. Bet liga ėmė smarkiai progresuoti. Svajojo su šeima persikelti į Lietuvą.
Kūryba
Po jo mirties Vilniuje išleisti eilėraščių rinkiniai:
* „Nerimo pasakos“ (1971);
* „Dega širdies ugnis“ (1978);
* „Sugrąžinti save“ (1989).
Vytauto Onaičio knygos
Literatūra
* Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 111.
* Kubilius V. Poetas - tiesos ieškotojas // Onaitis Vytautas. Nerimo pasakos. - Vilnius, 1971. - P. 180-182.
