Gudynas Pranas (dailėtyrininkas)
Gudynas Pranas (dailėtyrininkas) (1919 m. gruodžio 27 d. Žasliuose – 1979 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) - tapytojas, restauratorius, dailėtyrininkas.
Keletą metų mokėsi Kauno meno mokykloje, 1946 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Specializavosi Maskvoje, tapo pirmuoju Lietuvoje kvalifikuotu tapybos darbų restauratoriumi. Jo iniciatyva įsteigtos Dailės muziejaus restauracinės dirbtuvės (1946, nuo 1968 m. – restauravimo centras) ir jų filialai: Palangos gintaro muziejus (1963), Teatro ir muzikos muziejus Vilniuje (1964), Klaipėdos paveikslų galerija (1970).
1949-1953 m. dirbo Valstybinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoju, nuo 1953 iki mirties – direktoriumi. Nuo 1962 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius.
Parašė knygas „Lietuvos vaizduojamasis menas“ (1954), „Petras Kalpokas“ (1956), „Petras Kalenda“ (1956), „Vilniaus valstybinis dailės muziejus“ (1957), „Kai prabyla medis“ (1959), „Tapyba“ (albumas, 1961), „Vadovas po Vilnių“, „Paveikslų galerija“ (1968), „Palangos gintaro muziejus“ (1964, 1968), „Vytautas Mackevičius“ (1971). Kai kurios iš jų parengtos drauge su kitais autoriais. Parengė apie 40 parodų katalogų. Nutapė peizažų, portretų, restauravo tapybos ir kitų kūrinių. Nuo 1949 m. dalyvavo parodose.
Buvos vienas iš Lietuvos meno draugijos steigėjų, jos valdybos pirmininkas, leidyklų ir ekspertų tarybų narys, redaktorius konsultantas.
Galerija
Literatūra
* Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 87.
