Kazlauskas Benediktas
Kazlauskas Benediktas (1909 m. sausio 24 d. Talpūnų kaime, Žaslių valsčiuje – 1995 m. balandžio 24 d. Vilniuje, palaidotas Talpūnų kapinėse) - filologas.
Jo brolis - kunigas Jurgis Kazlauskas. Kaišiadorių vidurinėje mokykloje baigęs keturias klases, 1927 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnazijos V klasę, kurioje mokėsi iki 1931 m. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių. Studijas baigė 1937 m., įgydamas klasikinės filologijos specialybę. 1938-1947 m. dirbo Šiaulių ir Pasvalio gimnazijose lotynų kalbos mokytoju. 1947 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete, kur dėstė lotynų ir graikų kalbas filologams, istorikams, medikams. 1967 m. B. Kazlauskas apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją. 1970 m. jam suteiktas mokslinis docento vardas. 1979-1984 m. dirbo Klasikinės katedros vedėju. 1979 m. jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.
Parašė lotynų k. vadovėlių bei mokymo priemonių teisininkams, medikams, istorikams. Išvertė nemažai antikos, viduramžių, renesanso autorių: Euripido, Platono, Dantės, Petrarkos kūrinių. B. Kazlauską ypač domino lotyniškoji Lietuvos literatūra. Šioje srityje jis yra itin daug nuveikęs. Jis pirmasis išvertė bei publikavo M. Husoviano „Giesmę apie stumbrą“, L. Bojerio „Karolomachiją“, A. Šrėterio „Giesmę apie Lietuvos upę Nemuną“, kitų autorių kūrinius.
Galerija
Literatūra
* Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 95.
* Filologo B. Kazlausko giminaičio Artūro Zeleniako pateikta informacija.
