Šimelis Mykolas
Šimelis Mykolas (1889 m. spalio 10 d. Golinkų k., Gardino apskr. – 1945 m. liepos 10 d. Strošiūnų miške) – Bačkonių girininkijos girininkas.
Mokėsi Gardino gimnazijoje. Baigęs Pskovo (Rusija) puskarininkių mokyklą pašauktas į caro kariuomenę. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose, buvo sunkiai sužeistas į galvą, ranką. Tapo karo invalidu ir buvo atleistas nuo karinės tarnybos. Už drąsą apdovanotas Šv. Stanislovo III laipsnio ordinu; taip pat buvo apdovanotas medaliu, skirtu Romanovų dinastijos 300 metų valdymui atminti. Grįžęs į Gardiną, dirbo Žemės ir valstybės turtų valdybos kanceliarijoje raštininku. 1918 m. Lietuvai atkūrus savo nepriklausomybę, savo gyvenimą susiejo su nepriklausoma Lietuva. Baigęs miškinininkų kursus Raudondvaryje (prie Kauno), 1921 m. tapo laisvai samdomu valstybinės miškų tarnybos raštininku, o neužilgo ir Bačkonių girininkijos girininku. Visas jo tolimesnis gyvenimas atiduotas Strošiūnų šilo puoselėjimui. Aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje: buvo Šaulių sąjungos narys, Tarpumiškio šaulių būrio valdybos pirmininkas.
Antrojo pasaulinio karo metais savo namuose slėpė ir taip išgelbėjo 14 žmonių, pabėgusių iš Kauno geto. 1945 m. liepos 10 d. nušautas; palaidojimo vieta nežinoma. 2007 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
1963 m. žurnalistas A. Vabalas Šimelio žygdarbį aprašė apybraižoje „Tarpumiškių legenda“ (to paties pavadinimo knygoje, išleistoje 1963 m.). 1967 m. pasirodžiusiame straipsnių rinkinyje „Ir be ginklo kariai“ buvo paskelbta ir P. Kanevičiaus apybraiža apie M. Šimelį „Jis gyvas mūsų širdyse“.
Literatūra
* Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 124.
