Kulukiškės
Kulukiškės (Kulakiškės), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7,5 km į pietus nuo Žiežmarių, 13,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, Kaukinės miško šiauriniame pakraštyje. Per Kulukiškes teka Kertus.
Istorija
Kulukiškės kaimas minimas 1558 metais. 1570 m. įteiktas šaukimas į Trakų žemės teismą Andriui Derškai, kuriam iškėlė bylą Mykolas Garkauskis su žmona Elžbieta Toločkaite dėl Kulakiškių ir Gineitiškių žemės Trakų vaivadijoje. 1582 m. Kulukiškės priklausė ponams Derškoms. 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Kulukiškių dvaras ir kaimas. 1795 m. Kulukiškės kaime - 6 sodybos, 50 gyventojų. Iki 1831 m. Kulukiškės palivarkas priklausė Oginskių valdytam Strėvininkų dvarui. 1844 m. rašoma apie Kulukiškių fermą ir kaimą, priklausiusius valstybiniam Strėvininkų dvarui. Buvo karčema. Gyveno 9 šeimos. Iš viso kaime buvo 208,74 dešimtinių žemės. Apie 1860 m. Kulukiškėse gyveno 111 gyventojų katalikų. 1897 m. - 156 gyventojų ir 199 dešimtinės žemės, 1923 m. - 23 sodybos, 138 gyventojai, 1931 m. - 26 sodybos, 217,2 ha žemės. Kaimas, kuriame buvo 230,69 ha žemės, į vienkiemius išskirstytas 1933 metais. Didžiausio sklypo (23,07 ha) savininkas - Antanas Vaškevičius. Kaime buvo paplitusios Blažio, Kuktos, Slaninos, Vaškevičiaus pavardės. 1937 m. Kulukiškėse gyveno 117 gyventojų katalikų. Pokario metais nušauti Kulukiškės gyventojai Petras ir Ona Dumskai. 5 vaikai liko našlaičiai. 1947 m. - 23 sodybos, 98 gyvyventojai, 2000 m. - 19 sodybų, 40 gyventojų.
Vietovardžiai
Dainių pradžios mokyklos mokytoja Ona Marciušienė 1936 m. birželio mėnesį užrašė Kulukiškių kaimo vietovardžius.
Barnasienės raistas – bala. Apaugusi krūmais, vietomis samanynas. Apie 75 arus dydžio. 500 metrų į vakarus nuo kaimo.
Bedugnės – bala. Iš visų pusių aukšta vieta. Apie 20 arų dydžio. Į pietus, prie pat kaimo. „Dar ir dabar nešienauja. Seniau esanti kupetai plaukiodavo”.
Dunsko išdagas – bala. Gili, klampi. Apie 0,5 ha dydžio. Apie 300 m į rytus nuo kaimo. „Dar ir dabar įvarytos karvės plaukia. Dunsko žemėje buvęs”.
Dunsko kupstynas – bala. Apie 1 ha dydžio. Apie 500 m į vakarus nuo kaimo.
Dzikovina – pieva. Menka, samanynas. Apie 280 m nuo kaimo.
Išdagas – bala. Maža, šienaujama. Apie 2 ha dydžio. Apie 300 m į rytus nuo kaimo.
Galiniškės – dirbama žemė su pieva. Žemė prie baltžemio. Apie 10 ha dydžio. Apie 1 km į rytus nuo kaimo.
Jurelio kelnės – ariama žemė ir raistas. Žemė prie baltžemio. Apie 2 ha dydžio. 400 metrų į rytus nuo kaimo.
Kuktos raistas – bala. Apie 3 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo. „Raistas krūmuotas”.
Kupstynas – bala. Šlapia, klampi. Apie 1 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo kaimo.
Obelies kalnas – kalnas. Žemė prie kalkių. Apie 4 ha dydžio. Apie 250 m nuo kaimo į pietvakarius. „Dar nesenai augo obelis, dabar nebėra”.
Ravas (vietinių žmonių vadinama Revas) – griovys. Pavasarį upelis, vasarą krantai išdžiūsta, lieka duobėse vanduo. „Tęsias iki Kertaus. Įteka į Kertų Pakertų dvare”.
Skersukai – dirbama žemė su pievom. Prie baltžemio. Apie 5 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.
Tarpuraistis (vietinių žmonių vadinama Terpuraistis) – bala, pieva ir dirbama žemė. Apie 5 ha dydžio. Apie 500 m į šiaurę nuo kaimo.
Šiuvėra – pieva. Drėgna, apie 3 ha dydžio. Apie 0,5 km į vakarus nuo kaimo.
