Kaniutiškės
Kaniutiškės (Koniutiškės, Kaniutiškiai), kaimas, buvęs Kaišiadorių apylinkėje, 9 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, 3 km į šiaurės vakarus nuo Žaslių.
Istorija
Kaniutiškės 1590 m. priskirtos Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. 1795 m. Kaniutiškių bajorkaimyje buvo 6 sodybos ir 35 gyventojai. Buvo ir karčema, priklausiusi Seliavai. Savininkas ją buvo išnuomojęs 3 asmenų žydo O. Leibovičiaus šeimai, kuri ir gyveno toje karčemoje. 1851 m. Kaniutiškių palivarkas priklausė Seliavai. Apie 1860 m. Kaniutiškių palivarke gyveno 29 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo, o po sukilimo buvo įkalinti bajorai Jaroslavas ir Vladislovas Seliavos. 1863 m. buvo sekvestruotas dar vieno sukilimo dalyvio Kasparo Seliavos iš Kaniutiškių palivarkas. 1866 m. palivarke buvo 2 sodybos ir 36 gyventojai katalikai, 1897 m. - 11 gyventojų ir 93,50 dešimtinės žemės. 1923 m. minimos 4 gyvenvietės vietovės Kaniutiškių (Koniutiškių) vardu: kaimas su 2 sodybomis ir 12 gyventojų ir trys viensėdžiai: pirmame buvo 2 sodybos, 15 gyventojų, antrame - 2 sodybos, 14 gyventojų, trečiame - 1 sodyba, 6 gyventojai. 1931 m. minimas tik vienas Kaniutiškių viensėdis su 5 sodybomis ir 112,13 ha žemės. 1932-1936 m. Kaniutiškėse žemės sklypus turėjo Viktoras, Vytautas, Vladas, Marijona Seliavos ir Vincas Stirna. 1947 m. buvo 11 sodybų, 58 gyventojai.
Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo nutarimu.
Kaime yra Kaniutiškių akmuo su ženklais, išlikusios dvejos Kaniutiškėse buvusios kapinės.
Vietovardžiai
Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Kaniutiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Aleksandras Stirna, gimęs tame pačiame kaime.
Akmeno dirvonas (Akmena dirvonas) – Ariama žemė. Priesmėlis, apie 7 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo apie 0,5 km. „Šioje vietoje stovi stačias 4x3 m. akmuo. Ant jo yra išbrėžtas kryžius ir kažkas rusiškomis raidėmis parašyta. Kalba, kad tai nuo Didžiojo karo”.
Beržynas – kalnas. Status šlaitas apaugęs žole ir krūmais. Apie 2 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo apie 1 km. „Čia žmonės ima žvyrių”. „Čia pernai kasant žvyrių rado: karstą su žmogaus griaučiais, puodą, puodų šukių, nuo durų geležų, seną kirvį... Pasakoja, kad, galbūt, ir čia Didž. karo liekanos”. „Kadaise čia buvo beržynas”.
Kapų kalnas – kapai. Žvyras, aplinkui ariama žemė, be to, aplink apaugę pušimis, alyvomis. Apie 0,20 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo virš 100 m.
Kelmynas – dirvonas-kelmynas. Kalnelis. „Dabar gano galvijus”. Apie 0,25 ha dydžio. Netoli Kapų. „Miškas iškirstas - daug kelmų”.
Kaštalenka – pieva. Kraštai šienaujami. Vidury - šlapia, yra krūmų. Apie 6 ha dydžio. Netoli kaimo, kiek į rytus.
Klampynė – pieva. Liūnas, 15x10 m dydžio. Į šiaurę nuo kaimo apie 100 m. „Nesenai čia buvo karosų”. „Šioje vietoje labai klampu”.
Kryžiakelas – kelias. „Netoli kaimo iš Žaslių vieškelio šakojasi du keliu iš vienos vietos: vienas kelias eina į Medžialaukio, kitas į Ilgakiemio kaimus”.
Telėdnikas – pieva. Pieva vidutiniška, apie 2 ha dydžio. Netoli Klampynės.
Žvyrduobės – duombės. Žvyras, apie 1/6 ha dydžio. „Iš čia žmonės ima žvyrių”.
