Byliškės
Byliškės (Byliškė, Byliškė I,Byliškė II), kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 2 km į šiaurės rytus nuo senųjų Rumšiškių, 25 km į vakarus nuo Kaišiadorių. Per kaimą tekėjo Dėčiupis – 4 km ilgio upelis. Byliškių ir Vajakiškių kaimus skyrė Vilkupis.
Istorija
Byliškių kaimas paminėtas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje (14 sodybų ir 90 gyventojų). Vėliau atsiranda du kaimai šiuo pavadinimu – Byliškių I ir Byliškių II. Byliškių II kaimas (32,78 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1927 m. Tada kaime buvo 7 žemės sklypai; net keturių sklypų savininkai buvo Žaltauskai. Didžiausio sklypo (9,92 ha) savininkas – B. Paškauskas. Dabar šio kaimo vietoje yra Rumšiškių miestelio Marių gatvės dalis (arčiau Kauno marių). Byliškių I kaimas (20,72 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1942 metais. Didžiausio sklypo (11,1 ha) savininkas – V. Matakas. Kaime populiariausios Paškevičiaus ir Kalinausko pavardės. Šio kaimo vietoje dabar yra kita Rumšiškių miestelio Marių gatvės dalis (iki kelio į Liaudies buities muziejų).
Pokario metais partizanų rėmėjai buvo Petras ir Antanas Obelevičiai iš Byliškių. 1948 m. sausio 18 d. buvo vykdomi rinkimai. Byliškių apylinkės urnoje rastas tokio turinio raštelis: „Kvailiais buvote ir būsite, o aš balsuoju už Perkūną – būrio vadą ir Ožeraitį – būrio narį. Žalias Velnias“.
1949 m. gruodžio 22 d. Byliškių ir Vajakiškių kaimuose įkurtas kolūkis „Tėvynė“ (pirmasis pirmininkas K. Litvinskas).
1947 m. kaime – 13 sodybų ir 59 gyventojai. Perkėlus Rumšiškių miestelį, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku (1961) buvo panaikintas ir Byliškių kaimas.
Rumšiškėnas Pranas Mikalauskas-Skietelė savo apsakyme „Pirmieji piršliai“ apie tarpukario Byliškes rašė: „Byliškių kaimas. Tame kaime gyveno dvylika ūkininkų, žemės jie valdė ne po daug, bet kad buvo labai darbštūs, ne girtuokliai ir retai kuris nemokėjo kokio nors amato, o svarbiausia – nepasidavė vienas kitam, tai visi to kaimelio gyventojai buvo pasiturintys. Turėjo gerus arklius, po dvi tris melžiamas karves, o prieauglio niekada neparduodavo be metų ar dvejų. Tiesa, būčiau pamiršęs, kad kaime buvo tik Paškevičiai ar Žaltauskai, o Alionis ir Jasevičius buvo atėję į žentus. Tik to kaimo moterys turėjo vieną negražią madą apkalbėti ir pasijuokti viena iš kitos“.
Vietovardžiai
Rumšiškių pradžios mokyklos mokytojas Justinas Kalvaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjai – Juozas Paškevičius ir Bernardas Paškevičius. Abu gimę šiame kaime.
Agurkiškis – dirva, 10 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo, šiaurėje ribojasi su valdišku mišku.
Byliškės – kaimas.
Dėdžupis (Dėčupis) – upelis, 4 km ilgio. Teka kaimo viduriu. Išteka iš valdiško miško, įteka į Pravieną ties Vajakiškių kaimu.
Degimas – dirva, 0,5 ha dydžio. Tarp Agurkiškės dirvos ir valdiško miško.
Randžio daržas – dirva, 2 ha dydžio. Ant Dėdžupio šiaurinio kranto, prie pat kaimo.
Skynymėlis – dirva, 3 ha dydžio. Žaltausko žemėje, prie Pravieniškių vieškelio. „Anksčiau buvęs miškas. Kelmų dabar nėra“.
Ūsukis – dirva, 1 ha dydžio. Prano Matako žemėje, į vakarus nuo sodybos apie 0,5 km.
Vilkupis – revas. Teka Byliškių ir Vajakiškių kaimų riba. Išteka iš Byliškių kaimo, įteka į Pravieną. „Seniau tame reve iškasdavo duobes ir gaudydavo vilkus“.
